Top100
: , ,
[+]

. / / /

Referatas. Kristijonas Donelaitis (1714-1780). Biografija. Kristijonas Donelaitis gim pirmja Naujj, 1714, met dien Ryt Prsijoje, Lazdynli kaime laisvo valstieio eimoje. Yra inoma, kad, be Kristijono, Donelaiiai turjo dar 3 snus ir 3 dukteris. Naujagimis valstieio eimai buvo nauja burna. O j maitinti nebuvo lengva, nes valstieiai tuo metu gyveno nepaprastai sunkiai. Sunk valstiei gyvenim nuo pat vaikysts ant savo kailio patyr Kristijonas. 1720 metais mir Kristijono tvas, o nal motina liko vargti su septiniais maameiais vaikais. Sunki ekonomin valstiei padtis, iauri socialin ir nacionalin priespauda nuo pat vaikysts stipriai paveik bsimo poeto smon ir skaudino jo ird vis gyvenim. Tai atsispindi ir jo groinje kryboje. Kristijono kelias nuo pat pirmj mokslo dien pasuko Karaliaui, kur jau anksiau buvo apsigyvens vyresnysis brolis. Jis pateko pradin mokykl, skirt neturtingiems moksleiviams. Vidurinje mokykloje jis pradjo mokytis bdamas 17 met. Pradin mokykla greiiausiai buvo lietuvika, o vidurin lotynika. Pastarj jis lank 5 metus, gerai joje sisavino lotyn kalb, pramoko taip pat graik, hebraj, prancz kalb, lavino ikalb, studijavo antikin literatr. 1736 met rugsjo mnesio 27 dien K. Donelaitis stojo Karaliaui universitet teologijos fakultet. I karto jis pateko universiteto bendrabut. Tai rodo j turjus ypating gabum, nes bendrabut priimdavo tik labai nedaug pai gabiausi student. Studij metais K. Donelaitis daug dmesio skyr muzikai. Jis ir vliau mielai pats grodavo, dainuodavo, komponuodavo, kur laik buvo mokykloje muzikos ir dainavimo mokytoju. Jis turjo puiki muzikin klaus, nes sugebjo net muzikinius instrumentus gaminti. 1740 metais pavasar K. Donelaitis baig universitet ir ivyko atgal Lazdynlius. Pirmoji jo tarnybos vieta, kuri jis buvo paskirtas mokyklon muzikos mokytoju ir choro vedju, buvo Stalupn miestelis, vos u keliolikos kilometr nuo jo gimtins. Jaunasis mokytojas labai uoliai msi darbo. Stengdamasis sudominti ir patraukti mokinius, Kristijonas Donelaitis jau ia pradjo rayti pasakias. Jis para j daugiau, taiau iliko tik ios: Laps ir gandro esnis, Rudikis jomarkininks, uo didgalvis, Pasaka apie juodvabal, Vilks provininks, uols gyrpelnys. Kai kurioms savo pasakioms K. Donelaitis panaudojo dar nuo Ezopo laik to anro kriniuose sutinkamus tematinius motyvus. Taiau ir skolintus motyvus jis taip perdirbo, taip pritaik savo gyvenamam metui ir aplinkai, kad sekimo pdsak beveik visai neymi. Jau pasakiuose galima pastebti kai kuriuos K. Donelaiio stiliui bdingus bruous (polink hiperbolizavim, pakartojimus, iskaiiavimus, vulgarizmus ir pan.), kurie visikai irykjo ymiai vliau sukurtame brandiausiame jo krinyje Metai. Po poros met skmingo darbo mokykloje K. Donelaitis buvo paskirtas jos vedju. Toji vieta greiiausiai atsirado dl mokyklos vedjo mirties. Su jo eima K. Donelaitis artimai bendravo, gerai painojo mon An Marij Olefant. Ji K. Donelaiiui patiko, ir jaunojo mokytojo irdyje siieb meils jausmai. Todl, isikls i Stalupn, jos nepamiro ir 1744 metais su ja susituok. Treiaisiais tarnybos metais, gavs pasilim uimti Tolminkiemio parapijos klebono viet, K. Donelaitis dar kur laik dels isikelti i Stalupn, nes nenorjo palikti savo mokini, nepasibaigus mokslo metams. Prie uimdamas klebono
viet, K. Donelaitis privaljo dar Karaliauiaus universitete ilaikyti pastoriaus egzaminus, kuri, baigdamas universitet, nelaik. 1743 spalio mnes, jis ilaiks egzaminus, netrukus isikl naujj paskyrimo viet, ir jau lapkriio 24 dien pradjo eiti dvasininko pareigas. Pradjs eiti savo pareigas, jaunasis klebonas i karto pasirod labai uolus. Toks jis pasiliko ir vis gyvenim. Beveik niekur i tolminkiemio neivykdamas, K. Donelaitis tuok savo parapijieius, kriktijo j vaikus, laidojo mirusiuosius, reguliariai atlikinjo banytlje nustatytas pamaldas, sak pamokslus i ryto vokikai, o po piet lietuvikai. Klebono pareiga buvo tvarkyti Tolminkiemio banyiai bei pastori nalms priklausant beveik 40 ha k. Ir t darba K. Donelaitis stengsi kuo geriau atlikti. Taiau poetikai K. Donelaiio prigimiai visi tie darbai buvo sunki nata, kuri jis vilko kantriai, nors be meils. I vairi ilikusi akt ir dokument matyti, kad K. Donelaitis buvo veiklus mogus, geras administratorius, sumanus visuomenini reikal organizatorius. Vietoje begrivanios Tolminkiemio banytls jis 1756 metais parapijos ir valdios lomis pastatydino nauj, mrin. Nuo vairi pareig ir viej reikal laisvu metu K. Donelaitis nemgo dykinti. Jis rpestingai augino savo paties pasodint sod, lifavo optinius stiklus, gamino barometrus, termometrus, laikrodius bei muzikos instrumentus. Tais savo darbais jis buvo plaiai inomas apylinkje. Gyvendamas toli nuo didesni alies centr, K. Donelaitis ir nuo svarbesni to meto politinio gyvenimo vyki laiksi nuoaliai. Giliai pasinrs savo aplink, kasdeninius darbus bei rpesius, jis kokios nors platesns dirvos savo veiklai u Tolminkiemio rib neiekojo. Lietuvi literatros laimei jis vis savo kribin energij skyr poezijai ir svarbiausi savo gyvenimo etap Tolminkiemyje apvainikavo talentinguoju kriniu Metai. Taiau, kai 1780 vasario mnesio 18 dien K. Donelaitis mir, jo parapijieiai ir artimieji draugai Tolminkiemio banyioje palaidojo j kaip parapijos klebon, naging vairi muzikos ir fizikos instrument dirbj, garbing dvasinink ir puik mog, bet labai maai kam inom poet. K. Donelaiio groin kryba, vairs jo ratai, dokumentai ir kitokia archyvin mediaga, o taip pat literatra apie j duoda pagrindo teigti, kad ymusis lietuvi tautos poetas buvo ne romus ir nuolankus nuoalaus Rut Prsijos banytkaimio protestant pastorius, o dideli gabum, aukto intelektinio pajgumo, turtingos dvasios ir sudtingos natros asmenyb. Jis pilnas krybins energijos praktinei veiklai, tiesus ir drsus,jauis savo asmens vert ir gins savo garb, moks nuoirdiai mylti ir aistringai neapksti, atria ironija triukinti prie ir velniu odiu pranekti draug. Poetas myljo gyvenima, pon ir valdinink engiamus brus ir gimtosios ems laukus. Taiau jam nemaa teko kentti, nes gyveno ir veik nirioje feodalizmo gadynje, kai visur, jo paties odiais tariant, viepatavo neteisingumas, neteisumas, palinkimas valdytis, savanaudikumas, yktumas. Metai K. Donelaitis Metus pradjo rayti apie 1765 metus, 1773-1774 metais poetas perra savo poemos paskutin variant, turinti beveik 3000 eilui. Tuo metu daugelio Europos taut raytoj kryboje buvo tradicins tematikos poem apie kaimo gyvenim vairiais met laikais. Kartas nuo karto ir Ryt Prsijos periodinje spaudoje pasirodydavo eiliuot krini apie met laikus
1 2
:
,
,
Rambler TOP100